- sprandava
- sprandavà sf. (3a) NdŽ, (4) Trgn; LKGI359 sprandas; apykaklės dalis prie sprando: Užu sprandavõs paėmė Aln.
◊ į sprándavą (sprandavõs) gáuti būti primuštam, apspranduotam: Nori sprandavõn, kad lendi! Trgn. Už tuos žodžius gãvo sprandavõs Ds.sprándavą niẽžti knita muštis: Sprandãvą niẽžti, kad kabinies?! Trgn.sprandavõs dúoti primušti: Aš jam dúosiu sprandavõs Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.